Čiabuvių tautos gina žemės biologinę įvairovę, tačiau jos yra pavojuje - Aplinką - 2021

Svarbi biologinės įvairovės išsaugojimo strategija kartu su tradiciniu žmogaus gyvenimu,

Žmonių veikla vis labiau įtakoja aplinką ir ekosistemas, nuo kurių priklauso mūsų gyvenimas. Mes gaminame vis daugiau daiktų ir cheminių medžiagų, teršiame vandenį ir atmosferą, auga atliekų ir šiukšlių kalnai. Tai, kas yra atmosferoje, galiausiai nukrenta ant žemės ar patenka į vandenį. Tobuliausi valymo įrengimai negali jo išvalyti taip, kad vanduo būtų toks, kaip anksčiau, kad nebūtų pavojingas augalui, gyvūnui, žmogui.

Norėdami išauginti didesnį derlių ūkininkai naudoja vis daugiau trąšų ir pesticidų, kurie nuodija gyvūniją. Kertami miškai, sausinamos pelkės. Siekdami komforto savo namuose, mes niokojame gamtą - gyvūnų ir augalų namus. Kasdien Žemė nesugrąžinamai praranda vieną gyvūnų rūšį, kas savaitę - vieną augalų rūšį. Jeigu nieko nekeisime, žmonijos laukia nepavydėtina ateitis. Tapo būtina pakeisti visos visuomenės gyvenimo būdą, kad vietoje vartotojų visuomenės atsirastų visuomenė, gyvenanti harmonijoje su gamta.

Įsimintinos datos

Pirmieji Žemės dienai paminėti mitingai m. Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis - laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną. Nuo to laiko Lietuva kasmet mini Pasaulinę Žemės dieną.

Tapo tradicija pavasario lygiadienio metu Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje, kituose miestuose ir rajonuose skambant varpeliui lyg pritarimui į taikos varpo dūžį Jungtinėse Tautose pakelti Žemės vėliavas. Šią dieną organizuojamos šventės, eisenos, žmonės sveikina sugrįžtantį pavasarį. Miestuose ir kaimuose žmonės tvarkosi aplinką, sodina medelius, kelia inkilus, valo parkus, upių ir ežerų pakrantes, vyksta ekologinis visuomenės švietimas. Visi kartu mes galime išgelbėti savo Žemę. Kovo 22 d.

Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Vanduo sudaro didžiausią žmogaus organizmo dalį - apie 60 - 70 procentų.

Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Organizmui senstant, vandens audiniuose mažėja - tai susiję su lėtėjančia medžiagų apykaita. Jokia kita medžiaga neatlieka tiek daug įvairiausių žmogaus organizmo funkcijų kaip vanduo. Vandens trūkumas pasireiškia labai greitai, simptomai atsiranda trūkstant vos 1 procento vandens. Žmogus, netekęs 6 - 8 procentų vandens, sunkiai suserga, o netekęs svarbi biologinės įvairovės išsaugojimo strategija kartu su tradiciniu žmogaus gyvenimu - 12 proc.

Vandens prigimtis  nerimastinga. Vanduo nuolat juda - teka, bėga, sūkuriuoja, banguoja. Vanduo keičia net savo būvį - gali pavirsti kietu kūnu, ledu arba dujomis - garu. Vanduo gali pakeisti savo skonį - vandenynuose, jūrose būna sūrus, upėse, ežeruose  gėlas. Vanduo dengia 71 proc. Tai jūros ir vandenynai. Jų plotas 2,5 karto didesnis už Marso paviršių ir prilygsta čiai Mėnulio plotų.

svarbi biologinės įvairovės išsaugojimo strategija kartu su tradiciniu žmogaus gyvenimu

Gėlas vanduo tesudaro 2 proc. Bet tik nedidele šio vandens dalimi gali naudotis žmogus. Trys ketvirčiai 75 proc. Žmonės seniai išmoko vandens jėgą panaudoti - jie suko malūnų ratus, išjudino įmonių įrengimus, vėliau sugalvota, kaip panaudoti garo jėgą, dar vėliau imta statyti hidroelektrines. Nuo seniausių laikų vandeniu drėkinami laukai, vandens telkiniuose auginamos žuvys. Upėmis, ežerais, vandenynais plaukioja laivai, pervežami kroviniai ir žmonės.

Galiausiai visi vandens telkiniai puošia, gaivina žemę,  padaro ją gyvybingą. Pramonė jo sunaudoja 20 kartų daugiau nei metais. Plėtojantis pramonei, žemės ūkiui ne tik daugiau sunaudojama vandens, bet ir didėja jo tarša nafta ir jos produktais, radioaktyviomis medžiagomis, srutomis, pesticidais, buitinėmis nuotekomis. Užterštas vanduo netinka nei buičiai, nei pramonei, nei žemės ūkiui.

Per užterštą vandenį plinta ligos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, vartodami užterštą vandenį ar maudydamiesi jame, kasmet suserga mln. Žmonių, arba 10 proc. Minėdami Pasaulinę vandens dieną, prisiminkime vandens svarbą ir mokykimės jį saugoti ir tausoti. Balandžio 1 d. Būtent tai ir tapo pamatu pasaulinei paukščių dienai. Šią dieną visame pasaulyje skatinama supažindinti visuomenę su nykstančiais paukščiais, kelti inkilus, rūpintis gražiaisiais mūsų žemės giesmininkais.

Lietuvoje ši šventė neretai švenčiama kovo pabaigoje. Lietuvos ornitologų draugija kasmet paskutinį kovo dešimtadienį organizuoja Paukščių dienas, kurių metu visi norintys ir besidomintys sparnuočių gyvenimu stebi paukščius, susipažįsta su jų gyvenimu ar kelia inkilus.

Ši diena turėtų būti artima ir aktuali kiekvienam žmogui, ypač šiais laikais, kai klesti pramonė, o gyvosios gamtos vis mažėja. Juk taip malonu pavasarį išgirsti vyturėlio čiulbėjimą, ar žiemą pamatyti ant šakos nuostabiai gražią sniegeną. Paukščių diena turi labai gražų tikslą: primena kiekvienam apie šalia mūsų gyvenančius čiulbuonėlius, ragina suteikti jiems pagalbą.

Tik saugodami, globodami ir padėdami paukšteliams išlaikysime nors mažytę dalelę gyvosios gamtos šalia savęs. Balandžio 20 d. Šią dieną Europoje organizuojamos akcijos, skirtos padėti efektyviau mažinti triukšmą darbo vietose.

svarbi biologinės įvairovės išsaugojimo strategija kartu su tradiciniu žmogaus gyvenimu

Maždaug trečdalis Europos darbuotojų daugiau nei 60 milijonų žmonių yra veikiami per didelio triukšmo ilgiau nei ketvirtadalį savo darbo laiko. Bemaž 40 milijonų darbuotojų pusę darbe praleidžiamo laiko turi kalbėti garsiau nei įprastai, nes per triukšmą nebūtų išgirsti.

Nuo per didelio triukšmo žmogui svaigsta ir skauda galva, pakyla kraujo spaudimas, didėja nervinis išsekimas, sutrinka rega ir klausa.

Triukšmingoje aplinkoje žmogus negali susikaupti, greitai pavargsta. Didesnis nei 80 decibelų triukšmas sukelia klausos nuovargį, o ilgą laiką būdamas tokioje triukšmingoje aplinkoje žmogus gali ir visai apkursti. Kaip profesinę ligą klausos sutrikimus dažniausiai išgyvena vairuotojai, ekskavatorininkai, traktorininkai, buldozerininkai, kranininkai.

Čiabuvių tautos gina žemės biologinę įvairovę, tačiau jos yra pavojuje - Aplinką - Šis straipsnis buvo sukurtas bendradarbiaujant su National Geographic Society. Senosios dugout kanojos, nuleidžiamos į priekį varginančiu ilgos uodegos varikliu, nuleidžia mus įnirtingai Conambo upei, Amazonės intakai, vakarinėje Ecuador Oriente regiono dalyje. Mes praleidžiame dieną ant upės, kartais kepdami saulėje, o kitais laikais nuleidžiame lietaus debesimis.

Ši profesinė liga diagnozuojama dirbantiems žemės ūkio, statybos, maisto pramonės ir tekstilės srityse. Norint patenkinti darbuotojų saugos ir sveikatos informacijos poreikį Europos Sąjungoje, įsteigta Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra.

Įsikūrusi Bilbao, Ispanijoje, agentūra siekia pagerinti gyvenimo kokybę darbe, skatindama techninės, mokslinės ir ekonominės informacijos judėjimą tarp visų su darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais susijusių interesų grupių.

Minėtos agentūros pateikti duomenys rodo, kad triukšmas darbe tebėra rimta, tačiau dažnai neįvertinama grėsmė milijonams Europos darbuotojų. Norėdama atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą, agentūra pradėjo savo didžiąją kampaniją daugiau nei 30 šalių visame svarbi biologinės įvairovės išsaugojimo strategija kartu su tradiciniu žmogaus gyvenimu.

Lietuvoje taip pat daug dėmesio skiriama, siekiant sumažinti triukšmingumą aplinkoje ir išvengti jo neigiamo poveikio sveikatai.

Sėkmingi pavyzdžiai visame pasaulyje

Remiantis visuomenės sveikatos centrų ir jų filialų duomenimis, aplinkos triukšmas yra rimta problema Lietuvoje. Kasmet vidutiniškai 10 - 15 proc.

Triukšmas gali būti veiksmingai kontroliuojamas ir jo keliamos rizikos galima išvengti arba ją žymiai sumažinti. Gegužės 3 d.

Ši diena skirta atkreipti dėmesį į saulės energijos galimybes. Šventė minima nuo m. Iškastinio kuro atsargos nėra labai didelės, jos išseks po šimto ar kelių šimtų metų.

svarbi biologinės įvairovės išsaugojimo strategija kartu su tradiciniu žmogaus gyvenimu

Be to, šis kuras degdamas labai teršia aplinką, todėl jau kuris laikas mokslininkai ieško naujų energijos šaltinių. Energijos ištekliai, kuriais šiandien naudojasi žmogus, kūrėsi milijonus metų. Anglys, nafta, gamtinės dujos - visos iškastinio kuro rūšys - sukaupė saulės energiją, pasiekusią Žemę galbūt prieš milijonus metų. Jos susidarė iš augalinės kilmės medžiagos, kuri kito, prieš mln.

Niekas neabejoja, kad galų gale šie ištekliai neišvengiamai išseks, todėl mokslininkai ieško, kaip gauti energiją kitais būdais. Saulė, vėjas, jūros bangos - puikus energijos šaltinis, kurio žmogus iš tiesų neišnaudoja.

Romos aukščiausiojo lygio susitikime dėl aprūpinimo maistu priimtoje deklaracijoje, —   atsižvelgdamas į  m. Aplinkos tarybos posėdžio išvadas, visų pirma ES ir valstybių narių įsipareigojimą padidinti išteklius siekiant įgyvendinti Haidarabado įsipareigojimus iki  m.

Be to, naudojama ši energija nekeičia planetos energetinio balanso. Tokios energijos gamyba nekenksminga aplinkai. Saulės dieną įvairios organizacijos, entuziastai iš visos Europos organizuoja įvairius renginius, kuriuose demonstruojamos saulės energijos galimybės, keičiamasi patirtimi, įgyvendinami tarptautiniai projektai, rengiamos saule varomų automobilių varžybos,  seminarai, parodos ir kiti renginiai.

Gegužės 22 d. Žemėje liko nedaug vietų, kuriose ji nebūtų vienaip ar kitaip paveikta ar veikiama. Tūkstančiai jos formų yra ties išnykimo riba, kitos priverstos prisitaikyti prie vis labiau keičiamo kraštovaizdžio. Siekdama priminti būtinybę išsaugoti planetos biologinę įvairovę, biologinės įvairovės konvencijos Generalinė Asamblėja m.

The Greatest Talk of Jacque Fresco (subs) - The Venus Project

Biologinės įvairovės samprata į mūsų gyvenimą atėjo visai neseniai - m. Lietuva visateise konvencijos nare tapo m. Vakarų Europoje per paskutinį XX a. Nuo XX a. Vakarų Europoje apie augalų rūšių yra nykstančios, o net 27 rūšims gresia visiškas išnykimas.

Apie pusė Europos žinduolių rūšių yra nykstančios. Nyksta ropliai, žuvys, paukščiai. Lietuvos gamtai būdinga plačialapių ir spygliuočių zonos bei iš dalies pietinės taigos gyvūnija: daugiau kaip stuburinių gyvūnų ir 20 tūkstančių bestuburių. Iš jų į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyti gyvūnai. Lietuvos augalų rūšinė sudėtis ir gausa labai įvairi, tačiau dėl intensyvios žemės ūkio plėtros jie nyksta. Į Lietuvos Raudonosios knygos augalų sąrašą įrašyta augalai iš jų rūšys induočiai, rūšių samanos, 20 rūšių dumbliai.

Biologinę įvairovę išsaugosime tik tuo atveju, jeigu bus išsaugoti pakankamai dideli natūralios gamtos plotai, o ekonominio vystymosi planai bus suderinti su aplinkos apsaugos reikalavimais.

Birželio 5 d.

Puiki audra

Jos dalyviai - šalių ir pasaulinių organizacijų atstovai. Jie pareiškė, kad gamtos ir Žemės gelmių ištekliai, vanduo ir oras, augalija ir gyvūnija, įdomiausios ekosistemos turi būti išsaugotos ateities kartoms.

Konferencija tapo svarbiausiu įvykiu aplinkos apsaugos srityje. JTO nutarimu birželio 5-oji buvo paskelbta Pasauline aplinkos apsaugos diena. Nuo to laiko ši diena pažymima įvairiose pasaulio šalyse. Tarptautinių organizacijų parengtame dokumente reiškiamas susirūpinimas dėl gamtos pažeidžiamumo, nerimas dėl jos likimo. Raginama pasaulį vystyti negriaunant biosferos ir siūlo šiam reikalui ilgalaikę veiksmų programą.

Rio de Žaneire įvyko Jungtinių Tautų aplinkos ir plėtros konferencija. Joje dalyvavo beveik 10 oficialių delegatų iš daugiau kaip šalių, iš jų politinių įvairių valstybių lyderių. Konferencijos metu visos vyriausybės m. Joje casa toscana pasiūlymai priimta Rio deklaracija - principai, apibrėžiantys valstybių teises ir įsipareigojimus dėl subalansuotos plėtros ir veiksmų planas - 21 amžiaus dienotvarkė.

Joje teigiama, kad svarbiausia ekologinės krizės priežastis yra nesubalansuotas vartojimas.